Drugys ant širdies.

Už tai, kad dingai. Už tai, kad mylėjai. Už tai, kad leidai būti mylimai. Ir už Ta, kuri nebeleido man taip jaustis.

Atsistoju, ir ploju Tau Brangute. Girdi? Būk laiminga, Kale.

Kartais stebiuosi savo mintimis. Kaip aš žiūriu į gyvenimą, draugus,
šeimą. Kiekvieną minutę galiu sau prieštarauti, sunku suprasti, bet
dažnai keičiu nuomonė apie VISKĄ.

Gyvenimas- Toks nuobodus,
kartais paįvairinamas susitikimu su draugais ar buvusiomis meilėmis iš
kurių liko tik prisiminimai, kartais ne tokie jau ir geri.
Visas
dienas pratūnoti namie prie namų darbų. Norėjimas viską mesti, bet
pasakymas ” reikia,nes tai pravers gyvenime, ateityje.” to neleidžia.
Gyvenimas kurio tikslo-nežinau. Ir nesužinosiu jeigu jo neieškosiu.

Svajonės- vėl pradėti šokti,
pajausti muziką savo kūnu, mintimis ir leistis jos valdomai, deja vėl
kliūtys kurias sunku įveikti. Bet tai mano tikslas- šoksiu. Ir tai bus
vienas iš tikslų gyvenime, o jų bus daug- tikiu.

Perspėju - šitas eilėraštis ne mano. Tik kažkaip prisiminiau jį …

Ziauriai sumaitot.

Keli žodžiai sukasi galvoje.. Myliu Tave… Kiekviena sekunde apie tai galvoju. Galiu Tau tai pakartoti daugiau kartų, nei minutėje yra sekundžių. Ar valandoje minučių. Galiu Tau tai kartoti kiekvieną mielą dieną. Kiekvieną akimirka. Kiekviename žingsnyje. MYLIU TAVE! Tai - daugiau nei du žodžiai. Tai reikia padauginti iš begalybės, ir pridėti prie gilios bedugnės. Ir vistiek, ne kiekvienas tai supranta.

Jausk medį
Jausk žolę
jausk dangų aukštai
jausk durį į širdį
jausk melą giliai

pajausi – suprasi
pasaulio tiesas
jei slėpsies – prarasi
savas svajones

O ma gaš. Aš gyvenime nesitikėjau,kad kažkas mane įsimylės. Aš tokia berniukiška! Būdama maža,mano amžiaus mergaitės vaikščiodavo su gelėtom rožinėm suknelėm,o aš su džinsiniu,žolėtu kombinzonu ir mašinyte rankoje. Aš nepasikeičiau. Žinoma,nežaidžiu santechniko ar mašinos vairuotojos. Aš meliau renkuosi sporbus,nei ryškias rožines basutes.

O iš kur žinot,kad MYLI? Jis,jau vargšelis siūlo draugauti 4 kartą,o aš vis pasakau NE,nes abejoju ar aš jį myliu . Aš bijau kitų,bijau aplinkinių akies ir nuomones. O ką jie pamanys … ? …. o jei ? O jei jis mane paliks ? Aš prisirišu prie žmogaus,per kelias dienas. Jai nebebūtų jo - aš nežinau kas būtų. O jei būtų jeigu būtų … ?

Aš nejaučiu kažkokio keisto jausmo. Neskraido manyje drugeliai kai jį vos pamatau,nesipina žodžiai,man jis ne pats gražiausias vaikinas pasaulyje. Man jo gaila … man jo gaila,nes jis atrodo toks pažeidžiamas..aš bijau Jo įskaudinti.

IŠ KUR ŽINOT AR MYLI ?

Labas.

Aš,Hepatica. Užsispyrusi mergaičiukė nemėgstanti savo gyvenimo bei saldžių replikų. Mėgstanti išspardyti berniukams subines, ir pasakyti “Čia ne aš”.

Kartais nesu tokia , kokia buvau nuo pradžių. Pas mane kartais širdyje vyksta koks pasaulinis atšilimas or something. Mirtinai nepatariu su manimi ieškoti bendros kalbos,nes gali netyčia atsirasti negyvenamoje saloje ar šiaurės ašigalį.

Esu neraštinga,kartais be proto samojinga o kartais net draugiška. Draugiškumas mano antroji obuolio neprinokusi pusė.

Tai Aš. Hepatca.